„Tavo, o Jurbarke, sūnaus širdis nemoka atskirti, ar tu jai gražesnis, ar meilesnis. Viena tik težinau, kad Nemuno, Mituvos ir Imsrės pilkieji vandenys mano akiai patrauklesni už įvairiaspalvius Pado, Nilo, Gango, Orinoko, Amazonės, Misisipės upių ir Bodeno, Lago Madžiore, Valencijos ir Čikagos ežerų vandenis, kuriuos teko lankyti. Tavo kalnai, kalvos ir piliakalniai mano mano širdžiai žavingesni už Alpių, Himalajų, Andų ir Kordiljerų kalnus, po kuriuos laipiojau. Tavo miškai, šilai šileliai, girios girelės ir žalieji šlaitai man didingesni už Švarzvaldą, paslaptingąsias Indijos džiungles ir neištirtus Amazonės miškus, kuriuose klaidžiojau. Jurbarke, gimtasis kampeli, tu man brangesnis ir gražesnis už visas pasaulio brangenybes ir grožybes..."  (Kraštietis Kun. Antanas  Sabaliauskas, knygos „Nuo Imsrės iki Orinoko" autorius)

Pirmieji garlaiviai Nemune1854 metais Nerimi, Nemunu plaukė pirmasis garlaivis “Neris“.  O jau 1890 metais Vincas Kudirka taip rašė apie garlaivystę Nemune: "Kaip priviso taip daug garlaivių, nebuvo jokio rėdo ir sutiki­mo tarp jų iš priežasties didelės konkurencijos, nes neužteko ką važioti".

Taigi: „Garlaivystė ant Nemuno. Nemuno išdykimas.“  Skaityti daugiau...

 Vladislovas Sirokomlė (1823-1862) – žymus XIX amžiaus poetas ir demokratinių pažiūrų visuomenės veikėjas, parašęs ir kraštotyrinių, turistinių leidinių, kurie pažintinės vertės neprarado ir šiandien. Jis domina mūsų dienų kultūros istorikus, pagaliau kiekvieną, kuris nėra abejingas gimtojo krašto praeičiai. Kiekvienas, skaitydamas šią kelionių knygą, tarsi leisis Nemunu pasroviui ir regės XIX a. vidurio gyvenimą: pro šalį plaukiančius kaimus, miestus ir miestelius, nebūtin nuėjusius žmones. Jo knygoje „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ gražiai aprašomas beveik visas Jurbarko rajonas, kurį matytume plaukdami šia upe.  Skaityti daugiau...

1918 metų vasario 16-ąją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pirmą kartą buvo išrinkta Jurbarko miesto taryba ir atkurta Jurbarko savivalda – kai miestą 1795 metais Jekaterina II padovanojo savo favoritui Platonui Zubovui, tuomet panaikinta.

Jurbarko miesto savivaldybės kūrimosi istorija 1918 – 1920 metais yra gana komplikuota, kadangi tuomet besikuriančią Lietuvos respubliką kamavo tiek vidinės ekonominės problemos, tiek sunkus metas dėl nesibaigiančių karų su Lenkija ir Vokietija. Skaityti daugiau...

Jurbarko mieste gyveno įvairių tautų atstovai. Jų mokslo įstaigoms nebuvo taikomos jokios kliūtys veikti. Tad susikūrus Jurbarko savivaldybei, mieste jau veikė po vieną lietuvių, žydų, vokiečių ir rusų mokyklą. Pastarosios dvi buvo įsikūrusios viename pastate, mat nebuvo šių tautinių atstovų vaikų tiek daug, kad būtų kilęs poreikis turėti atskiras mokyklas. Skaityti daugiau...

Susikūrus Jurbarko miesto savivaldybei padėtis Jurbarko mieste buvo nepavydėtina, be įvairių sunkumų miestą kamavo ir plėšikai, vokiečių kareivių išpuoliai, girtuoklystė ir kitos bėdos, tad jau 1918-12-21 buvo pasamdyti pirmieji 2 milicininkai ir milicijos viršininkas. Nepaisant to, kad mieste prieš tai tarnavo 9 vokiečių žandarai, tačiau šie visiškai neatliko gyventojų ir miesto apsaugos.  Skaityti daugiau...

1919-10-21 Raseinių apskrities valdybos įsakymu Nr. 2391 buvo įsteigtas Socialinės Apsaugos skyrius, turėjęs suteikti Ministerijai žinių, kokios rūšies ir kokio dydžio pašalpa reikalinga miesto gyventojams. Mat tuo metu buvo gauti iš Amerikos rūbai, avalynė ir kitas turtas nukentėjusiems nuo karo šelpti.  Socialinės Apsaugos skyriai savo teritorijose privalo rūpintis seniais, invalidais, našlaičiais, elgetomis, ligoniais, bedarbiais, nukentėjusiais nuo karo, tremtiniais ir belaisviais. Skaityti daugiau...

Jau pirmomis dienomis Jurbarko miesto tarybos nariai susidūrė su pagrindine miestą kamuojančia problema: duonos klausimu. Kadangi tuo metu kraštą plėšė ir pasėlius naikino vokiečių kareiviai, Jurbarko mieste ėmė trūkti maisto produktų. Šiam reikalui išspręsti 1920-12-20 buvo sudaryta Duonos komisija, turėjusi surasti būdą, kaip pristatyti į miestą duoną bei kitus maisto produktus, kuriuos pavyktų nupirkti iš lietuvių valstiečių ar pačių vokiečių kareivių. Skaityti daugiau...

Pagrindinį Jurbarko miesto pajamų šaltinį sudarė įvairūs mokesčiai, o išlaidas - mokyklų, kai kurių savivaldybės komisijų išlaikymas, taip pat didelę dalį reikėdavo išleisti rekvizicijos prekių supirkimui, kurias vėliau pristatydavo į Raseinius ar Kauną. Skaityti daugiau...

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Beveik viską, kas yra šiame puslapyje, galėtumėt rasti internete. Arba jau neberastumėt. Kaip sakoma, internetas - tai vandenynas, kuriame nuolat atsiranda naujų salų, o kai kurios - išnyksta. Jei turite pretenzijų dėl autorių teisių - rašykite.
2012-2018