Kraštietis - žmogus, kuris gimęs mūsų rajone, čia augęs, gyvenęs, dirbęs; gimęs, bet savo veikla pasireiškės kitur; gimęs kitur, bet savo veikla pasireiškęs mūsų krašte; gimęs ir gyvenąs kitur, bet veikla ir darbai glaudžiai susiję su mūsų kraštu; kurio gyvenimas ir veikla tik tam tikrą laikotarpį yra susijusi su mūsų kraštu; gimęs, gyvena kitur, bet dirba mūsų krašte.  

Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos puslapyje - išsamus Jurbarko rajono žymių kraštiečių sąrašas.

Jonas Juškaitis (g. 1933 m. gegužės 30 d. Kuturiuose, Jurbarko valsčius) – Lietuvos poetas, vertėjas, eseistas. Taip pat parašė poezijos vaikams, atsiminimų. 1958 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1958–1962 m. dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“. Nuo 1971 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Vertė Anos Achmatovos, Frederiko Garsija Lorkos, Johano Volfgango Getės, Nikolajaus Gumiliovo, Frydricho Helderlino, Osipo Mandelštamo, Kiprijono Norvido, Rainero Marijos Rilkės, Georgo Traklio ir kt. poetų eiles.

 Dar spaudos draudimo laikais daugelis jurbarkiečių įsijungė į knygnešių gretas - iš Rytprūsių nešė lietuvišką spausdintą žodį, jį platino, skaitė, slėpė. Dažnas su­prato, kad knyga ir spauda pra­plečia skaitančiojo akiratį, ugdo pasaulio pažinimą ir asmens są­monėjimą. Humoristas Juozas Erlickas sykį yra pareiškęs: „Žmogus, neskaitąs laikraščių, - laukinis." Gal ir per smarkiai pa­sakyta, bet iš dalies tai tiesa.

Fotografas Antanas MickusIšradėjas ir fotografas Antanas Mickus gimė 1898 m. Seredžiaus valsčiaus Armeniškių kaime. Jo tėvas Jonas Mickus buvo kalvis, turėjo didelį potraukį technikai, matyt, todėl įsigijo kuliamąją ir aplinkiniams ūkininkams kuldavo javus. 1937 m. jis pasistatė motorinį malūną, o kiek vėliau nusipirko dar ir lokomobilį. A.Mickus nuo mažens buvo labai smalsus vaikas.

Teodoras ŠuravinasTarp XX a. lietuvių vaikų literatūros ir lektūros kūrėjų yra ir pedagogo Teodoro Šuravino (1889–1966) vardas. Tarpukario Lietuvoje jis buvo ganėtinai žinomas pažintinės literatūros autorius – gamtos, geografjos sričių populiarintojas, nuolatinis „Vairo“ žurnalo vaikų literatūros ir periodikos apžvalgininkas ir kritikas.

Antanas Giedraitis-GiedriusAntanas  Giedraitis–Giedrius gimė 1892 m. balandžio 4 d. Lukšių k., Jurbarko valsčiuje, Raseinių apskrityje (mirė 1977 m. JAV). Lietuviškai skaityti išmoko dar namuose ir skaitydavo viską, kas tik po ranka pakliūdavo. Lietuviškų knygų tada buvo labai mažai, o ir tas pačias tekdavo slėpti nuo caro žandarų. Iš pradžių jis mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje, vėliau privačiai.

Antanas Šabaniauskas1930-aisiais estradoje pasirodė jaunas operos choro artistas Antanas Šabaniauskas, kuris, 1931 metais staiga mirus Dolskiui, ne tik perėmė estafetę, bet ir muzikalumu bei reto grožio balsu pralenkęs visus kitus, ilgus metus žibėjo kaip pats ryškiausias mūsų estrados šviesulys.

Augustinas PovilaitisA. Povilaitis gimė 1900 m. Pašventyje, Jurbarko r.  Sušaudytas Maskvoje 1941 m.

Lietuvos valstybės saugumo departamento direktorius, kapitonas.

Mokėsi Jurbarke. Savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo nepriklausomybės kovose. 

Danutė JuškaitienėJoana Danutė Žilaitytė-Juškaitienė gimė 1932 m. lapkričio 20 d. Veliuonoje, Jurbarko rajone. 1951 m. baigė Veliuonos vidurinę mokyklą, 1957 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo žurnalistės specialybę. Dirbo žurnalo „Mūsų sodai“ redakcijoje korektore-stiliste, skyriaus vedėja. Nuo 1968 m. dirbo vien kūrybinį darbą.

Paminklas knygnešiams ir Lietuvos savanoriamsMartynas Survila gimė 1853 metais balandžio 6 dieną  dvaro kumečio šeimoje, Varnaičių k., Eržvilko a., Jurbarko r. Mirė 1937 m. kovo mėn. 27 d. ten pat. Palaidotas Pašaltuonio kapinėse (Eržvilko a., Jurbarko r.)

Pats išmoko skaityti ir rašyti. Užaugęs dirbo ūkvedžiu tame pačiame dvare. Čia susipažino su kambarine Ona Pužinskaite, nusigyvenusio bajoro dukra, kurią vedė apie 1881 metus.

Paminklas Simonui Daukantui Papilėje Lietuva mažai turi tautos istoriją įamžinančių paminklų. Iki XIX a. Čia paminklus statė kitataučiai ir stengėsi įtvirtinti svetimos valstybės idealus. Tik paskelbus Nepriklausomybę  sustiprėjo patriotiniai jausmai, kilo natūralus noras turėti savus paminklus. Didžiausią darbą įamžinant skulptūroje Lietuvos istorinius bei kultūrinius veikėjus tuo metu, be abejo, atliko Vincas Grybas.

Mykolas SleževičiusMažai kas žino, kad netoli Kartupių esančiame Daugėlių kaime (Eržvilko sen.) augo ir brendo vienas iškiliausių Lietuvos visuomenės narių – Mykolas Sleževičius, mynęs pirmuosius Lietuvos valstybės gyvenimo takus. M. Sleževičiaus parašas yra pirmajame mūsų laisvės kovų istorijos lape.

K.Glinskis sukūrė daug charakterinių vaidmenų

Konstantinas Glinskis daugiau nei prieš 100 metų pradėjo savo teatrinę veiklą Jurbarke. Atiduodami pagarbą šiam dideliam meno žmogui, aktoriui, režisieriui ir pedagogui, turime jį geriau pažinti. Turime nepamiršti savo teatrinio bei kultūrinio gyvenimo ištakų, svarbiausia, čia gyvenusių ir kūrusių žmonių.