Lietuvininkė Anė Vasiauskienė puikiai prisimena tarpukario Smalininkus ir žvelgdama į ramiai tekančius Nemuno vandenis pasigenda anais laikais upės krantinėje šurmuliavusio gyvenimo. Skaityti daugiau...

1930 m. kun. A. Petraitis sugrįžo į Lietuvą. Jį išlydi J. E. Arkivyskupas P. Būčys (sėdi centre;  Jo dešinėje sėdi kun. A. Petraitis) ir kunigai. Nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.1930 m. kun. A. Petraitis sugrįžo į Lietuvą. Jį išlydi J. E. Arkivyskupas P. Būčys (sėdi centre; Jo dešinėje sėdi kun. A. Petraitis) ir kunigai. Nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.

Jurbarko kraštas išugdė daug iškilių, tautai ir valstybei nusipelniusių asmenybių. Tačiau laikas ir besikeičiančios kartos pamažu dildo jų atminimą, nors jų nuopelnai Lietuvai ir buvo pagerbti.
Jeigu dar tas asmuo buvo kunigas, arba kas už Lietuvos laisvę galvą padėjo, sovietmečiu nė žodžio apie jų nuopelnus nepratarta. Kunigas astronomas Antanas Petraitis (1861-1933) - vienas iš jų. Muziejininko J. Endriusevičiaus žodžiais, „Jis troško Lietuvai šviesos". Skaityti daugiau...

Margirio mirtis Pilėnuose. Dailininko Vladislovo Majeranovskio XIX a. paveikslas.Margirio mirtis Pilėnuose. Dailininko Vladislovo Majeranovskio XIX a. paveikslas.1336 m. vasario 25 d. Pilėnų pilies puolimas minimas Vygando Marburgiečio kronikoje. Šiucas, remdamasis šiuo kronininku rašo: „jie apgulė tvirtovę Pullen, arba Pilleven, kelias dienas, vieną po kitos, šturmavo ją visa jėga. Lietuviai vyriškai gynėsi; jų, galinčių valdyti ginklus ir kalaviją, ten buvo apie 4000 iš visų kaimyninių vietovių. Išgirdę apie atžygiuojančius Ordino brolius, su moterimis, vaikais, gyvuliais, turtu ir manta subėgo [į tvirtovę], kaip į saugų prieglobstį. Ordino kariuomenė buvo ištroškusi grobio, todėl ji padarė visa, kas įmanoma, kad užkoptų ant tvirtovės sienų; savo ruožtu lietuviai buvo pasiryžę veikiau sulaukti paskutiniosios, negu pasiduoti su tvirtove ir patekti į priešo rankas, ypač dėl religijos, kurios jie taip nekentė, kad lengviau jiems buvo mirti." Ši istorija įkvėpė ne vieną menininką.  Skaityti daugiau...

Laiko nutolintą Viešvilės gyvenimą Algimantas Liaudaitis saugo „Tėviškės namų” muziejuje.Laiko nutolintą Viešvilės gyvenimą Algimantas Liaudaitis saugo „Tėviškės namų” muziejuje.„Tėviškės namų“ muziejus – geriausia vieta pažinti Viešvilę tokią, kokia ji buvo iki XX a. vidurio, iki lemtingųjų 1944-ųjų, kai šio miestelio, kaip ir viso Klaipėdos krašto, gyventojams teko palikus savo namus dangintis į kitą pasaulį ir viską pradėti iš pradžių. Viešviliškis gyvenimas liko atsiminimuose, kurie po pusės amžiaus sugrįžo ir kaip brangiausia relikvija saugoma Algimanto Liaudaičio įkurtame muziejuje.

Į  „Tėviškės namų” muziejų mokytojos atsiveda mokinius, čia užsuka studentai pasiskolinti medžiagos bakalaurų ir magistrų darbams, O Algimantas Liaudaitis jiems pasakoja kadaise čia gyvenusių žmonių istorijas, jų pačių čia suvežtas ir papasakotas. Skaityti daugiau...

Jurbarko K. Glinskio teatro trupėJurbarko K. Glinskio teatro trupė1905 m. pirmąjį lietuvišką spektaklį Keturakio „Amerika pirtyje“ Jurbarke surengė kompozitorius St. Šimkus ir vargonininkas J. Pocius.   Spektaklį stebėjo tada dar gimnazistas Konstantinas Glinskis, vėliau tapęs valstybės teatro režisieriumi.

Iki 1910 m. Jurbarke lietuviškus vakarus organizavo J. Daulianskis, J. Byla, Z. Toliušis, A. Kundrotas, Jurbarko viršaičio Giedraičio sūnūs, knygyno savininko V. Žiliaus dukterys. Vėliau vaidinimus kūrė K. Ambrozaitis, A. Giedraitis, K. Glinskis. 1919 m., Vilnių okupavus lenkams, Jurbarke įsikūrė K. Glinskio vadovaujama Valstybės teatro studija. Taip jurbarkiečiams tapo prieinami profesionalaus teatro pastatymai. Skaityti daugiau...

Šiemet dera paminėti dviejų lietuvių vaikų literatūrai nusipelniusių jurbarkiškių pedagogų – Antano Giedraičio-Giedriaus ir jo žmonos Iliuminatos Vasiliauskaitės-Giedraitienės – sukaktis. Abu gimę 1892 m., taigi prieš 110 metų: A. Giedraitis – balandžio 4 d., o I. Giedraitienė – vasario 15 d. Jų gyvenimo kelias turi daug bendrų bruožų ir atspindi tą lietuvių inteligentų kartą, kuri po 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės deklaracijos pasiaukojamai kūrė dvasinį Lietuvos pasaulį.

Skaityti daugiau...

Kai Jurbarke skambėjo jidiš...Kai Jurbarke skambėjo jidiš...Filmo apie Jurbarko žydus  peržiūra peraugo į tokias diskusijas, kurios ne mažiau  vertingos nei pats filmas.  Vietiniai jurbarkiečiai sekmadienį Jurbarko krašto muziejuje pamatė ne tik S.Beržinio sukurtą filmą apie Jurbarko žydus bei vokiečių dokumentinio filmo ištraukas apie fašistinį genocidą, bet ir išgirdo, kad reikalinga cenzūra – nes filmui kurti skirti pinigai iš rajono biudžeto. Didžiausią sumą, 9 tūkst. Lt, skyrusi Kultūros ministerija ir užsakovai (Jurbarko krašto muziejus) filmo kūrėjams jokių pretenzijų neturi. Skaityti daugiau...

Bišpilio piliakalnisBišpilio piliakalnisBalandžio 23-ąją Jurbarke kasmet turėtų vykti didžiulės šventės.  Ant Bišpilio piliakalnio švenčiamas Jurbarko gimtadienis. Tą dieną, prieš 722 metus, ant Bišpilio įvyko mūšis, kuriuo galėtų susidomėti pats Holivudas. 120 lietuvių atsilaikė prieš 2500 kryžiuočių. Saujelė lietuvių atsilaikė prieš galingą vokiečių kariauną. Jurbarkietiškoji „300 spartiečių“ filmo versija.  Tai yra Jurbarko istorijos dalis. Tame mūšyje lietuviams vadovavo Surminas, ir gynė jie  Kolainių pilį. Kolainiai – lietuviškasis Jurbarko vardas.

Skaityti daugiau...

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Beveik viską, kas yra šiame puslapyje, galėtumėt rasti internete. Arba jau neberastumėt. Kaip sakoma, internetas - tai vandenynas, kuriame nuolat atsiranda naujų salų, o kai kurios - išnyksta. Jei turite pretenzijų dėl autorių teisių - rašykite.
2012-2018