1972 metais išleistame fotoalbume „Jurbarkas” – garsaus jurbarkiškio fotomenininko Broniaus Grigaičio, dirbusio „Šviesos” redakcijoje, nuotraukos, archyviniai Jurbarko ir jo apylinkių vaizdai. Jurbarkiečiai dar prisimena aukštą, prakaulų, […]
Kovo 22 dieną minime žymaus lietuvių filosofo, rašytojo, publicisto, kultūros veikėjo Vydūno gimimo metines. Gidė Nijolė Paulikienė rašo, kaip Vydūnas buvo susijęs su Jurbarku ir […]
Tarpukario Lietuvoje buvo iškilmingai švenčiama Tautos šventė, siejama su 1920 m. gegužės 15 d., kai į pirmąjį posėdį susirinko Steigiamasis Seimas – svarbiausia tuometinė Lietuvos […]
Vincento Juzumo (1819-1901) Žemaičių vyskupijos istorija (1899 m.) – vienas reikšmingiausių ir iki šiol pats plačiausias tekstas apie šios vyskupijos istoriją, kurioje autorius remiasi ir […]
Abi armijos, Napoleono ir caro Aleksandro I, buvo daugianacionalinės. Napoleono Didžiojoje Armijoje tarnavo kariai iš beveik visos Europos; taip pat ir Rusijos imperijos, prarijusios daugybę […]
Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 metais Jurbarkas atsidūrė Rusijos imperijos ir Prūsijos pasienyje. Nemune ties Jurbarku buvo brasta, patogi vieta kariuomenei keltis per […]
1812 metų birželio 24 Napoleono kariuomenė keturiose vietose: ties Gardinu, Alytumi, Kaunu ir Jurbarku pradėjo persikėlimą per Nemuną. Apie persikėlimą prie Kauno rašoma daug – […]
1812 metų pabaigoje, išsekintai Napoleono armijai traukiantis per Lietuvą, mūšiuose, nuo šalčio ir bado mirė daug kareivių. Lietuvoje daugybė vietų, žmonių vadinamų prancūzkapiais. Vienur, kaip […]
Jonas Matusas (1899–1962) – Lietuvos istorikas, kunigas. Gimė Vaiguviškiuose, Šakių raj. Yra lankęs ir Jurbarko keturklasę mokyklą. Straipsnyje, skelbtame išeivijos lietuvių leistame žurnale „Aidai“, rašo apie Žemaitiją, tame tarpe […]
Labai detalus, TSRS Darbininkų ir valstiečių raudonosios armijos generalinio štabo 1938 metais išleistas, parengtas pagal 1893-1918 ir 1927 metų žemėlapius. Viršuje žyma „Slapta” („Не подлежит […]